sveikiname

Pagirienę Nijolę 60 metų

Kazys Pranas Inčiūra

 

Sulinkęs beržas miega

Prie vieškelio lygaus

Kaip debesis prabėga

Gyvenimas žmogaus

K.Pr. Inčiūra

Kazys Pranas Inčiūra ( 1903 -1952) -vertėjas , poetas. Gimė Ažušiekščio km. Alizavos parapija, Pandėlio apskritis.

 

 


Petras Rimkevičius kunigas, poetas gimęs Naniškių km. Rokiškio raj (1842 – 1907)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Su Šv. Kalėdom

Išeina metai…
Tik pėdos lieka,
tarsi prasmingi būties ženklai.
Ir vėl gyvenimą
pradėsime nuo sausio,
nuo Vilties, Tikėjimo
Atlaidumo, Svajonės
Tegu ateina ramūs gražūs ir laimingi
-su lūkesčių ir vilčių išsipildymu, meile,
didele kantrybe ir darna

Su šventėmis Jus visus mūsų mielieji tinklapio lankytojai

 

wallpapers_christmas_023


Poezijos ir dainų pynė

                Lapkričio 19 dieną Martynonių bibliotekoje  svečiavosi Anykščių raj. Liudviko ir Stanislovos  Didžiulių viešosios bibliotekos N.Elmininkų ir Andrioniškio filialų bibliotekininkai Diana Šermukšnienė ir Antanas Žvikas, bei N. Elmininkų bendruomenės moterų ansamblį „Elmė“. Buvo parengtos – Stasės Pavilonienės ir Onos Žemaitienės rankdarbių parodos                                                                                                                                                                                                                                  Diana Šermukšnienė labai gražiai , kalbėdama eilėmis,  pristatė savo kolegą Antaną. Antanas Žvikas pradėjo eiliuoti prieš trejetą metų, o jo eilių bagažas tikrai didžiulis apie 300 eilėraščių. Apie gamtą, meilę, gyvenimą jis kalba eilėmis. Eilės labai šiltos, jaukios – apie Anykščių krašto grožį, apie meilę ir švelnumą. Vienas kitą papildydami eiles pindami su ansamblio „Elmė“ dainomis, jie apdainavo visus metų laikus.                                             Po tokio gražaus metų apdainavimo, pristatėme Stasės Pavilonienės parodą. 80 metų jubiliejų atšventusi Stasė dar ir dabar dalyvauja parodose. Jos darbuose įdėta daug darbo ir meilės. Kartu su Lailūnų kaimo bendruomene pasveikinom jubiliatę, jai sukūrėme koliažą iš nuotraukų,. Jose Stasė mūsų renginiuose, parodose, išvykose.
Renginį tęsė savotiška bibliotekininkų Dianos ir Antano dvikova: tai jų komandinis darbas atsakas eilėmis, o eilės skirtos Lietuvos istorijai, gimtinei, moteriai, meilei, gyvenimui. Antano eilėraščiuose labai daug rašoma apie gimtąjį Anykščių miestą.  O Diana  eilėmis kalba  apie Vorutos piliakalnį, karalius, laimę, džiaugsmą.         Kolegų poezija palietė mūsų širdis, kalbėdami eilėmis jie parodė kokie gražūs ir garsūs Anykščiai. Svečiai džiaugėsi, kad gali mums perteikti užrašytas savo mintis. Visi buvom sužavėti ir dar ilgai bendravom prie puodelio kavos.

Nuotraukos lailūnų kaimo bendruomenės Faceboxhttps://www.facebook.com/lailunai/photos/pb.488273671331556.-2207520000.1480072331./713940498764871/?type=3&theater

 

 


“Jie lieka net ir išėję…”

Martynonių bibliotekoje vyko vakaras skirtas prisiminti išėjusiems į amžinybę. Atėjusius į vakarą, kiemelyje pasitiko moliūgų žibintai, o salėje  žvakių šviesa, rami muzika ir Justino Marcinkevičiaus žodžiai  projektoriaus ekrane “Sau į kelią neimu aš nieko.   Tegul viskas Jums, Brangieji, lieka… .“

Vakaro metu prisiminėm išėjusius poetus, dainininkus, aktorius ir kaimo gyventojus, kurie išėjo iš mūsų tarpo ir jau niekada negrįš .

Skaitėme eiles apie rudenį, vėlines, gyvenimą. Aušra Skaburskienė skaitė Justino Marcinkevičiaus, Bernardo Brazdžionio , Rita Inčiūrienė – Valdemaro Kukulo, Kazio Bradūno kūrybą, Daiva Lukošiūnienė – Dano Kairio eiles, Jurgos Ivanauskaitės ištrauką iš knygos „Viršvalandžiai“.

Skaitomus tekstus keitė dainininkų, kurie visiems pažįstami, tik per anksti išėję, kūriniai.  Skambėjo Stasio Povilaičio , Alvydo Lukoševičiaus –Obuolio, Vytauto Kerbnagio, Rolando Janavičiaus dainų įrašai.

Kaimo gyventojus prisiminėm žiūrėdami projektoriaus ekrane  skaidres: tai  mūsų draugai , kaimynai, artimieji. Jie kartu su mumis dalyvavo renginiuose, šoko, dainavo, kepė pyragus ir labai mylėjo gyvenimą. Per 23 metus mirė 143  Lailūnų ir aplinkinių  kaimų gyventojai.

Tylos minute pagerbėm išėjusius. Skambant ramiai muzikai visi vėl rinkomės bibliotekos kiemelyje, kur tamsoje švietė moliūgų žibintai . Juos išskaptavo kaimo moterys

 


fiksavimas


Rudens šventė 2016

Pačią gražiausią spalio mėnesio popietę Lailūnų kaimo bendruomenės kiemelyje šurmuliavo šventinė nuotaika – vyko rudens šventė „Po darbelių po darbų“. Kad šventė būtų puiki reikia jai ruoštis iš anksto.

Lailūnų kaime yra 6 gatvės, joms buvo pasiūlyta sudalyvauti šventėje, pristatant savo kiemelį. Pasiruošimas šventei vyko visą mėnesį. Pasitarimai, suėjimai, šventinės atributikos gaminimas ir t.t. Pati didžiausia ir ilgiausia gatvė  – Pandėlio. Ši gatvė garsėja savo darbštuolėmis tai Ona Žemaitienė, Aurelija Vošterienė, Stasė Pavilonienė. Jos sugalvojo didžiulį katilą troškinio pagaminti ir dar visokiausiais  skanumynais draugus ir svečius pavaišinti. Kad  visiems jų kiemelis atminty išliktų gražų floristinį kilimą „išaudė“, o pačios šeimininkės prijuostėm pasipuošė, bei gatvės gyventojus draugėn sukvietė.

Bitininkų gatvės nuorodos nereikėjo, ten jau nuo pat ryto bitės ir širšės suko ratus. Gatvės siuvėja Monika Tautkienė pasirūpino apranga – ji priminė biteles. Didžiulis „bičių spiečius“ ant šakos susispietęs, o kiek įvairiausių gaminių iš medaus ant stalo pridėta,  ne veltui bitutės aplinkui sukosi.

Labai gausiai ir gražiai prisistatė L. Šepkos gatvė. Jau nuo penktadienio  mašinomis ir priekabomis gabeno moliūgus, šieno kitkutes. Savo moliūgų kolekciją šventei paskolino Stasė Strumskienė. Buvo suburta stipri iniciatyvinė grupė ir visi užsiplanuoti darbai išpildyti. Kaip ir dera tokį gražų pavadinimą turinčiai gatvei daug įdomybių buvo prilipdyta, išpjaustinėta, o kur dar nuostabioji moliūgų sriuba ( ją virė Irena Rapkevičienė), moliūgų pyragai ir sultys iš moliūgų. Visi kiemelio  dalyviai gražiomis skarelėmis ir šermukšnių uogų karoliais pasipuošė ir gausiai gatvės palaikyti susirinko.

Pakalnės gatvėje, nors trumpa ir gyventojų čia tik 8, gyvena labai darbščios moterys. Tai Veronika Kairienė, Daiva Lukošiūnienė, Birutė Puljanauskienė. Į savo arbatinę pasivaišinti kava , arbata  ir paragauti visokiausių skanumynų iš obuolių kvietė dvi žavios pagyvenusios damos.

Bibliotekos gatvėje visą laiką daug vaikų, šioje gatvėje yra biblioteka –  tai knygos, išmintis – pedėda ir knyga apibūdina šią gatvę. O ant stalo, kas labiausiai patinka vaikams (kukurūzų spragėsiai, buvių traškučiai, guminukai (sveiko maža, bet labai skanu), ir koks vaikų kiemelis be balionų  ir be loterijos, kurią organizavo Martynonių biblioteka. Loterija visiems , bet įdomiausia vaikams.

Lebedžių kaimo kiemelį  pristatė Jūratė Balčiūnienė, jos rankdarbių paroda (Iš virvių nertų tašyčių ir kitokių daiktelių paroda  – pardavimas) sudomino daugumą. Savo rudenines puokštes pristatė Violetas Kazanavičienė, obuolių pyragą pristatinėjo Svetlana Guzikauskienė.

Toks kiemelis sutiko visus tą gražų šeštadienį. Oras lyg užsakytas, nuotaika puiki.

Mus džiugino Kupiškio kult centro pagyvenusiųjų šokių kolektyvas „Susiedai“(vad.Dalia Senvaitienė)  ir Subačiaus kaimo kapela „Ciongas“(vad. Darius Jakštonis)

Visus susirinkusius pasveikino vaikų parengta literatūrinė kompozicija „Rudenėlis“, Močiutes ir mamytes džiugino vaikų šokis „Boružėlė“, kurį paruošė Gerda Rybačauskaitė.

Šventėje matėsi labai daug mažų vaikučių, juos bendruomenės pirmininkė nominavo, kaip mažuosius lailūniečius. Net 5 mergaitės šiemet pradžiugino mūsų kaime užaugusias, ir dabar dažnai į kaimą sugrįžtančias mamytes, 10  močiučių ir senelių džiaugiasi į jų namus sugrįžusiais gandrais.

Nominuoti buvo geriausi, darbščiausi, sumaniausi . Liepos mėnesį vyko balsavimas už labiausiai patikusią sodybą. Gyventojų simpatiją pelnė Jūratės ir Jauniaus Balčiūnų, Ingos ir Sigito Verbiejų ir Irenos ir Kazimiero Rapkevičių sodybos. Joms įteiktos atminimo lentos „Gražiausia sodyba 2016“ (aut. Darius Audickas) .

Šventės metu pažymėti aktyviausi Martynonių bibliotekos skaitytojai jiems įteiktos atminimo dovanėlės ir padėkos su logotipu 2016 –Bibliotekų metai.

Kai visi nominantai buvo apdovanoti,  visi šokiai pašokti  prasidėjo tikras šurmulys: vienos gatvės gyventojai lankė kitų gatvių kiemelius, kvietė pas save į kiemelį, svečiai ragavo košes ir pyragus, o Subačiaus kapela “Ciongas” vis dar grojo, kol jiems taip pat parūpo, kuo gi turtingi lailūniečiai.

Ilgai klegėjo vaikai, sukėsi karuselėje. O lailūniečiai džiaugėsi, kad tiek daug kaimo gyventojų susirinko ir dar svečių privažiavo. Susitikę su kaimynais ilgai kabėjosi, stovėjo ir vis gyrė auksinį rudenį, jo  spalvas ir nuostabų kvapą, kurį paskleidė ne tik košės bet ir čia pat kepamas šašlykas.

Va tokios šventės Lailūnuos, be pasigyrimo, be pykčio ir be ašarų, kad nepakvietė, kad lietus sutrukdė ateiti . Ateiti galėjo kiekvienas, tik noro reikėjo. ( nuotraukos https://www.facebook.com/lailunai/?ref=bookmarks)

 

 


Rudens šventė 2016

 


Joninės 2016


Eina saulelė aplink dangų. Grįžulo ratais rieda gyvenimas. Keliaudama vasaros dangumi aukščiausiai pakilo saulė, o mes džiaugiamės vis tirštesne žaluma, vis ryškesniais gėlių žiedais, vis labiau mirguliuojančiomis pievomis. Atėjo trumpiausios metų nakties ir ilgiausios dienos laikas.

Taigi sveiki atvykę, siaurais ir plačiais keleliais atkeliavę į Lailūnus, švęsti pačią gražiausią vidurvasario šventę – –

Joninės – tai saulės ir gamtos klestėjimo kulminacija, metas, kai žmogus susilieja su gamta, pasisemia iš jos dvasinių ir fizinių jėgų visiems ateinantiems metams, kai atiduoda duoklę Saulei, Žemei. Žmonės ryte būtinai skuba praustis rasa, tikima, kad tuomet jie bus sveiki ir gražūs

 


skelb