Lailūnų kaimo istorija

Pagal 1830 metais surašytus parapijiečių sąrašus aptiktas Lailūnų kaimo vardas. Kunigo Felikso Tamoševičiaus parapijiečių sąrašuose minimas Lailūnų dvaras. Jo savininkas buvo Antanas Kolysa, o jo žmona Rachela Krukovskytė. Vėliau istorija trūkinėja iki 1928 metų, kada dvaro savininku tampa Jonas Petrulis. Jis atstatė sudegusį dvaro pastatą ir išsaugojo parką. Smetonos laikais dvaro žemėje kūrėsi naujakuriai: J.Mikėnas, J. Glemža, Statkonis, Bočiulis, Vogulys, Spietinys ir kiti.

1948 metais Petrulis buvo ištremtas į Sibirą. Susikūrus kolūkiui, tuščiame dvare įsikūrė mokykla 1- 5 klasės, vėliau tapo aštuonmete, o nuo 1966 metų vėl reorganizuota į pradinę mokyklą. Mokykla tapo kultūros židiniu, čia buvo atkelta biblioteka. Mokykla dvare išbuvo iki 1994 metų. Atkūrus nepriklausomybę dvaras buvo grąžintas savininkams, o mokykla perkelta į vaikų darželio patalpas, Lailūnų kaimo gyvenvietės centre.

Lailūnų kaimo pradinė mokykla buvo uždaryta 2006 metais, o čia įsikūrė biblioteka, kultūros namai, Lailūnų kaimo bendruomenė. Dabar šis pastatas yra kultūros centras, kuris apjungia gretimus kaimus Lebedžių, Martynonių, Obelių, Naniškių, Radaikių, Jonavos ir kt.

Obelių kaimo istorija

Abeliai, (Obeliai)  Rokiškio raj.

Abeliai kaimas Pandėlio sen. (Rokiškio raj.) Pandėlio parapijoje.

Kaimas susiformavo XVI a. vid. Valakų reformos metu ir priklausė Kupiškio valsčiui. Jis minimas  nuo 1581m. kuomet vadinosi Meinartais. 1603 greta senojo jau minimas naujasis kaimo pavadinimas Abeliai(Obeliai) Kaimas priklausė Kupiškio seniūnijos, Laukminiškių vaitijai. Vienu metu Abeliuose buvę  net 47 valstiečiai. Kaimas labai nukentėjo per karus su Švedija.

1843 -1919 m. Abeliai priklausė Ukmergės aps. Virbališkių vls. 1914 -169 gyventojai 1915 vasarą vyko įnirtingi rusų ir vokiečių kariuomenių susirėmimai, iš abiejų pusių žuvo daug  karių. Šalia esančiose kapinėse palaidota 169 vokiečiai. Mūšių metu kaimas tapo fronto linija ir beveik visas sudegė. Žmonės ilgą laiką buvo priversti gyventi žeminėse ir tik per didelius vargus atsistatė trobas. 1919 – 1950 Abeliai priklausė Rokiškio apsk. Pandėlio valsčius , o 1950 Pandėlio raj.1931 kaimas išskirstytas į vienkiemius. Kaime veikė pieninė, apylinkėje Abeliai garsėjo aliejaus spaudykla.1942 m. kaime buvo 54 ūkiai 212 gyventojų.1944 -08 einant frontui žuvo Vladas Indrelė, Pranas Bagužis po karo plėšikai  nušovė Ambrozarą Gintautą.  Į Sibirą ištremtos Bakanų, Vilkų šeimos. Pokario metais įkurtas Abelių kolūkio centras. 1958 m.  pradėjo veikti felčerinis – akušerinis punktas, 1960 – kultūros namai. 1959 – 113 gyventojų Nuo 1959 Pandėlio raj. apylinkės centras. Apylinkei priklausė 52 gyvenamosios vietovės , buvusios 0belių, „Tarybinės žemės“, „Lėvens krantų“ kolūkiuose.

Dar 1907 Abeliuose nutarta pastatyti mokyklą. Po kelių metų  ji atidaryta Šinkūno namuose. 1915 lankė 55 mokiniai. Karas nutraukė darbą. Kaimui atsikūrus mokykla vėl atidaryta apie 1927 m. ir vadinta Šiurpiškių pradžios m-los II komplektu, kuris veikė Napalio Vilko, po to Apolinaro Vilko namuose. Mokytojavo S. Riautas ir kiti. Mokykla veikė iki 1969 metų. Abeliai savo vardą Obeliai atgavo po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo.

Lebedžių kaimas

Lebedžių kaimas Pandėlio seniūnijoje, Rokiškio raj. Kaimas susiformavo XVI a. vid. Valakų reformos metu, vadinosi Suvaizdžiais ir priklausė Kupiškio seniūnijos, Laukminiškių vaitijai. Minimas nuo 1851 metų. 1603 m. jau nurodomas naujas kaimo vardas  Lebedžiai. Šiaurės karo ir 1709-1710 maro metu kaimas labai nukentėjo. 1711 metais tik 3 `dūmai 1726 kaime buvo 8 dūmai. Po 1923 žemės reformos kaime priskaičiuota 34 sodybos. Dabar yra tik 12 sodybų.

 Lebedžiuose yra kaimo kapinaitės jose palaidotas žymus Rokiškio liaudies  skulptorius Lionginas Šepka. Kapinaitės veikiančios ir dabar laidojami velioniai.

            Lebedžiuose veikė  mokykla ir joje mokėsi aplinkinių kaimų vaikai. Mokytojavo Kazys Inčiūra, Valerija Inčiūraitė ir kiti 2004 m. buvusių mokinių iniciatyva pastatytas paminklinis akmuo mokyklai pažymėti . Mokyklos pastatas priklauso Alei Januškaitei Kazanavičienei.

  Labai gražiai prižiūrima Aliaus Keršulio sodyba. Jis dažnas svečias savo gimtinėje, myli ją ir stengiasi ją papuošti.

Martynonių kaimas

Martynonys  – kaimas Pandėlio sen., Rokiškio raj., Pandėlio parap. Senasis kaimo pavadinimas Krugiai, Kriugeliai. 1867 Ukmergės pavieto hibernos mokėtojų sąraše  Krugiai pateikiami kartu su Kateliškaisiai ir Suvaizdžiais. Gali būti, kad tuomet kaimai buvo išnuomoti vienam asmeniui Vilhelmui Tyzenhauzui. Kriugeriai kartu su Kateliškiais ir Suvaizdžiais Tyzenhauzams priklausė iki 1736 metų, kai jie buvo prijungti prie Kupiškio seniūnijos. Nuo tada seniūnijų kaimų sąraše  minima maža Kateliškių, Suvaizdžių ir Kriugelių vaitija. 1775 Kupiškio seniūnijos inventoriuje kaimas vadinamas (Mrtyniance), buvo 1 dūmas. 1789 inventoriuje kaimas priskirtas Dešrio vaitijai, kuriai priklausė ir kiti aplinkiniai kaimai .Tuo metu buvo 2 dūmai ir 14 gyv. (Iš jų 3 samdiniai).1795 kaime buvo Stanislovo Kiaulėno  ir Motiejaus Vaitiekūno dūmai. 1843 metais P. Kiseliovo reformos metu padalijus Kupiškio seniūniją, Martynonys priskirti naujai sudarytam Virbališkių  valstybiniam dvarui. 1919 priklausė Pandėlio valsč. vėliau – rajonui. Šiame kaime buvo trys sodybos Iš Martynonių kilę teisininkas Juozas Vaitiekūnas, 3 kunigai – 2 Vaitiekūnai ir Stanionis, čia mokytojavo daraktorius Leonas   Katelė. Dabar šiame kaime likę tik dvi sodybos, du gyventojai.